LT | EN | RU 

Stiklo gamyba

Stiklas pagrindinė stiklo paketo konstrukcijos dalis. Stiklas vertinamas ir kaip kasdieninių, ir kaip estetinių funkcijų elementas. Tai viena populiariausių medžiagų tiek architektūroje, tiek mene, tiek buityje.

Stiklo gamybos ir panaudojimo žmogaus reikmėms istorijos pradžia siekia bronzos amžių, kai buvo naudojamas natūralus stiklas – obsidianas. Stiklas pradėtas gaminti 3000-4000 m. pr. m. e. Egipte ir Mesopotamijoje. Indijoje, Korėjoje, Japonijoje yra rasti stiklo gaminiai, kurių atsiradimo laikas siekia apie 2000 m. pr. m. e. Kinijoje rasti moliniai ir porcelianiniai indai su stiklo mozaikų puošybos elementais, o jų gamybos data siekia 1766-1122 m. pr. m. e. Maždaug 250-aisiais m. pr. m. e. Aleksandrijoje pardėjo veikti pimoji stiklo gamykla. Tuo pačiu metu buvo atrasta ir pradėta naudoti stiklo pūtimo technologija.

Romėnai stiklo gamybos technologiją perėmė iš Egipto. Seniausi raštai, kuriuose yra minimas stiklas taip pat priklauso romėnams. Plinijus Jaunesnysis (77 pr. m. e.) stiklą ir jo gamybos technologijas aprašė vienoje iš savo knygų. Užkariaudami Europą romėnai atnešė ir žinias apie stiklo gamybą. I a. m. pr. m. e. Kiolne ir Trire jau gaminamas stiklas. Žlugus Romos imperijai užmarštin nueina ir jų įsisvintos technologijos.

Stiklo gamybos renesansu laikomas XIII a., kai stiklo gamyba pradeda sparčiai vystytis Italijoje ir plisti Europoje. 1688 m. prancūzas Luka de Negu išrado veidrodinio stiklo gamybos ir didelių veidrodžių šlifavimo technologijas. Maždaug šiuo laiku pradėtas gaminti ir stiklas langams.

Lietuva taip pat turi senas stiklo gamybos ir panaudojimo tradicijas. Archeologiniai tyrimai liudija, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jau XI – XIII a. buvo lydomas stiklas. 1547 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais. Ši stiklo manufaktūra buvo pirmoji Lietuvos valstybėje, vėliau jų atsirado daugiau. Hercogo Jekabo valdymo metu XVII amžiuje ir Latvijoje - Kurzemės ir Žemgalės hercogystėse - buvo gaminamas stiklas. Kurzemės prekės užkariavo Europos turgų. 1939 metais Latvijoje buvo 7 stiklo gamyklos, kuriose dirbo 1600 darbininkų.

Masiškai stiklas pradėtas gaminti XIX amžiuje, kai buvo išrasta Simenso-Martino krosnis. XIX a. jau buvo išrastos stiklo tempimo mašininiu būdu tecnologijos. 1902 m. Emilis Furko įdiegė vertikalų stiklo tempimo būdą. Milžiniškas stiklo gamybos pramonės augimas prasidėjo po pirmojo pasaulinio karo.

STIKLO GAMYBOS BŪDAI

Stiklo gamyba tempimo būdu

1902 m. Emilis Furko įdiegė vertikalų stiklo tempimo būdą. Iš stiklo lydymo krosnies vertikaliai tekanti išlydyto stiklo masė suspaudžiama ir iš presų išeinanti nenutrūkstanti stiklo juosta patenka į aušinimo šachtą, kurios viršutinėje dalyje vėstanti stiklo masės juosta sukarpoma į lakštus. Stiklo storis priklauso nuo tempimo greičio. Ši technologija naudojama ir šiandien, Taip gaunamas stiklas vadinamas temptu stiklu. Norint šiuo būdu pagamintą stiklą panaudoti langams ar veidrodžiams, reikia jį dar nušlifuoti ir nupoliruoti. Tempimo būdu gaminamas ir reljefinis stiklas.

Stiklo gamyba liejimo – float – būdas

1959 m. anglas Alasteras Pilkingtonas išrado naują stiklo gamybos būdą. Jo vardu pavadintos technologijos esmė – išlydyto stiklo masė ne tempiama, o išliejama ant išlydyto alavo, po to atšaldoma. Šio gamybos būdo pagrindiniai privalumai yra tai, kad gaunami labai lygaus paviršiaus ir vienodo storio stiklo lakštai. Apatinė lakšto pusė labai lygi todėl, kad liečiasi su lygiu išlydyto alavo paviršiumi, o viršutinė - dėl stiklo masės paviršiaus tempimo jėgų. Nebereikia nei šlifuoti ir nei poliruoti. Todėl padidėja stiklo gamybos našumas. Didžiausias lakšto dydis 6000x3210 mm, o storis gali būti nuo 2 iki 25 mm. Float būdu gaunamas stiklas neturi optinių defektų. Flot stiklas gali būti skaidrus, dažytas, padengtas specialiomis dangomis. Iš jo galima gaminti veidrodžius, įvairias interjero ir eksterjero konstrukcijas, automobilių stiklus. Float stiklas naudojamas ir stiklo paketuose.